• Šilalės rajono ligoninė – po sveikatos sistemos reformos buldozeriu

  Paskelbta Naujienos
  Vas 8

  Irmantė PETRAUSKAITĖ

  Šilalės rajono ligoninės darbuotojams šiuo metu – neramios dienos, mat ši įstaiga pateko į sąrašą tų, kuriose greitu laiku nebeliks chirurgijos ir reanimacijos skyrių. Dėl to daliai darbuotojų jau įteikti atleidimo lapeliai, kiti kol kas dar gyvena nežinioje, kamuojami abejonių dėl galimybės išsaugoti darbą.  

  Reforma kirs skaudžiai

  Įsigaliojus gruodžio 7 d. priimtam Vyriausybės nutarimui, dalis Lietuvos ligoninių iš esmės buvo pasmerktos žlugti. Po šiuo buldozeriu pateko ir mūsų ligoninė. Tai reiškia, kad nuo balandžio 1 d. Šilalės ligoninėje nebebus teikiamos stacionarinės chirurgijos, traumatologijos, ausų, nosies, gerklės ligų, ginekologinės ir reanimacijos paslaugos. Prireikus šių paslaugų, Šilalės rajono gyventojas turės važiuoti į regioninę ligoninę, o mums arčiausia – Tauragės, toliau – Klaipėdos.

  Kaip teigė Šilalės rajono ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas, Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Romualdas Titovas, po Ligoninės restruktūrizacijos gyventojams bendrosios chirurgijos skyriuje bus teikiamos tik I ir II kategorijų dienos chirurgijos paslaugos. Taigi Šilalės ligoninėje bus atliekamos tik tos operacijos, kurioms atlikti reikalinga vietinė nejautra, pavyzdžiui, apgamo pašalinimas. Palikus tik dienos chirurgiją, tokios paslaugos kaip skubi chirurginė, traumatologinė ir ginekologinė pagalba iš chirurgijos skyriaus teikiamų paslaugų sąrašo bus išbrauktos. „Kyla klausimas, kas žmogui svarbiau: augliukas, su kuriuo gali nuvažiuoti nors ir į Niujorką, ar skubi pagalba? Pavyzdžiui, patiriate traumą – kojos lūžį. Iki 16 val. dar galite kreiptis. Jus apžiūrės, gal išrašys siuntimą į kitą ligoninę, o jei trauma ištiks po 16 val., durys bus uždarytos. Todėl skubios pagalbos panaikinimas skaudžiai atsilieps gyventojams“, – sakė chirurgijos skyriaus vedėjas R. Titovas. Pasak jo, net dėl paprasto pūlinio atvėrimo Šilalės rajono gyventojui pagalbos gali tekti kreiptis kitur, nes šiai procedūrai dažnai reikalinga narkozė.   

   Palikta daug neaiškumų

  Pasak Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Birutės Kūkštienės, priėmus Vyriausybės nutarimą neparengtas joks poįstatyminis teisės aktas, kuriame būtų numatyta, kaip tos paslaugos toliau bus teikiamos, kaip žmogui bus teikiama skubioji pagalba ir kiti klausimai, kurie šiandien sukelia daug painiavos tiek žmonėms, tiek ir ligoninės administracijai bei gydytojams. „Vyriausybės nutarime aiškiai parašyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigota iki 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame būtų išaiškinta, kaip viskas vyks toliau. To plano net ir šiandien dar nėra, o nutarimas jau įsigaliojęs, jis veikia“, – problemas įvardijo B. Kūkštienė. Jos teigimu, kol kas neaišku nei tai, ar bus praplėstos dienos chirurgijos apimtys, nei kaip bus teikiama chirurginė, traumatologinė, LOR, ginekologinė pagalba po 16 val. ir savaitgaliais, nei kas teiks skubią pagalbą, kai pacientas turės būti skubiai vežamas į reanimaciją po infarkto ar insulto, o reanimatologo nebus… Neatsižvelgiama ir į žmogiškąjį faktorių. „Reforma juda kaip su buldozeriu. Niekas su žmonėmis nediskutavo, neklausė jų nuomonės, o juos ta reforma labai skaudžiai palies, žmonės dar patys nesupranta, kaip skaudžiai. Jei greitoji ir nuveš į kitą rajoną, tai tikrai neparveš, žmogus turės rūpintis, kaip parvažiuos namo, ieškoti draugo ar kaimyno pagalbos, jei pats automobilio neturi. Be to, dažnai pasitaiko atvejų, kai kiekviena minutė yra brangi. Pavyzdžiui, kai ištraukiamas dar kvėpuojantis skendęs žmogus, jį juk iškart reikia intubuoti, prijungti aparatus, kol nuveši į Tauragę, jis gali ir neišgyventi, – reformos minusus vardijo Ligoninės direktoriaus pavaduotoja. – Kita problema, su kuria neišvengiamai susidurs mūsų rajono gyventojai – dar labiau pailgės eilės regioninėse ligoninėse. Jau dabar konsultacijai ar guldymui į kitas ligonines talonėlio tenka laukti mėnesį ir daugiau, tai kas bus, kai pacientų srautas tose ligoninėse dar labiau padidės?“        

  Įteikti atleidimo lapeliai

  Bene labiausiai reforma baugina Ligoninės darbuotojus. Kai kuriems iš jų jau įteikti atleidimo lapeliai, vienus apie atleidimą iš darbo įspėjant prieš du, kitus – prieš keturis mėnesius. „Nuo balandžio 1 d. Ligonių kasos nutrauks sutartį, nebeteiks finansavimo. Jei neatleisime darbuotojų, iš ko mokėsime jiems atlyginimus?“ – nuogąstavo Birutė Kūkštienė. Anot jos, restruktūrizacija palies ir kitus darbuotojus, nes ligoninėje viskas veikia kaip sistema, visi darbuotojai savo veikla susiję. „Visiškai neaišku, kokia bus laboratorijos, rentgeno darbuotojų ateitis… Kai bus mažiau skyrių, net ir elektrikams bus mažiau darbo, taigi net juos reforma palies. Mes labai norėtume, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau, deja, realybė yra kitokia… Ir darbuotojų nenorėtume atleisti, nes jie daug metų čia dirbo, tarnavo Ligoninei ir rajono žmonėms…“ – kalbėjo Birutė Kūkštienė.

  Po reformos šydu – politiniai motyvai?

  Vienas pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos motyvų, kodėl bus įgyvendinta ši ne tik ligoninėms, bet ir žmonėms pražūtinga reforma, yra tas, kad siekiama sunkmečiu sutaupyti lėšų. Tačiau daugelis čia įžvelgia ir politinius motyvus arba kai kurių ligoninių protegavimą.

  Šilalės ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas R. Titovas vardijo kriterijus, pagal kuriuos buvo sprendžiama, kurios ligoninės bus pasmerktos netekti chirurgijos ir reanimacijos skyrių. Anot jo, svarbus yra atliekamų operacijų skaičius, atstumas nuo rajono ligoninės iki artimiausios regioninės ligoninės, taip pat svarbus rentabilumas – ar ligoninė neklimpsta į skolas. R. Titovas sakė iš pažįstamų ir kolegų gerai žinąs Kretingos ligoninės situaciją, kuri po reformos volu kažkodėl nepakliuvo. „Vertindamas pagal šiuos kriterijus, galiu pasakyti, kad Kretingos ligoninėje operacijos nevyksta, ligoninė turi skolų, o Klaipėda gyventojams – ranka pasiekiama, tačiau chirurgijos skyrius ten liks. O pas mus operacijos nuolat atliekamos, Ligoninė – viena gražiausių Rytų Europoje, skolų nėra, viskas vyksta rentabiliai, visos tarnybos „tiksi“, tačiau mums reforma kirs labai skaudžiai. Kai Savivaldybėje vyko susitikimas su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi Alfridu Bumbliu, aš jo tiesiai šviesiai ir paklausiau: „Ar tai nereiškia, kad Kretingos ligoninė liks tik dėl to, kad rajono ar šios ligoninės vadovai turi daugiau asmeninių pažinčių Ministerijoje?“ O jis ir atsakė: „Taip, būtent tai ir reiškia.“ Vadinasi, tokiame lygyje ta reforma ir sukasi“, – sakė R. Titovas. Pasak jo, atvirai matomi didžiųjų ligoninių monopolistiniai siekiai: „Galvoja, pritrauks pinigus į savo biudžetą, „uždusins“ mažąsias ligonines, o gyventojai juk išeities neturės – važiuos ten gydytis, nes nebus kur dėtis.“

  Ne visi sprendimo motyvai aiškūs ir rajono merui Albinui Ežerskiui. Kaip sako meras, medicinos įstaigų pertvarka tęsiasi ne vienus metus, sukeldama nemažai aistrų ir visuomenėje, ir gydymo įstaigose. Meras prisimena, kad tuomet, kai vyko pirmas ir antras ligoninės restruktūrizacijos etapai, Sveikatos apsaugos ministerija klausimus derino su Savivaldybės bei Ligoninės administracijomis, todėl didesnių nesusipratimų bei nepasitenkinimo pavyko išvengti. Svarbiausia buvo pertvarką padaryti taip, jog mūsų ligoninė, sumažėjus paslaugų skaičiui akušerijos-ginekologijos skyriuje, neįklimptų į skolas, kaip atsitiko Jurbarko ligoninėje, kuri įsiskolinusi tris milijonus. „Trečiasis restruktūrizacijos etapas užklupo netikėtai, su savivaldybėmis nesitariant. Ministerija, mano galva, irgi eksperimentavo, nes iš pradžių buvo planuota 26 ligoninėse mažinti nuostolingai arba mažai paslaugų suteikiančių skyrių skaičių, paskui staiga pateiktas dešimties ligoninių sąrašas. Kokie motyvai? Nors mynėme ministerijos slenksčius, aiškaus atsakymo negavome, o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys  prasitarė – politinis sprendimas jau  padarytas“, – kalbėjo meras.

  Savivaldybės taryba gali pasisakyti

  Ar įmanoma sustabdyti reformą? Ar yra vilties, kad ligoninė išvengs restruktūrizacijos?

  Sausio 28 d. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta nepritarti Šilalės rajono ligoninės restruktūrizacijai.

  Kokios tai turės įtakos tolesniam procesui?

  Kaip Savivaldybės tarybos narys R. Titovas pripažįsta, kad sprendimas iš esmės nieko nepakeis, nes paslaugų teikimas finansuojamas iš Ligonių kasos, o ne iš savivaldybės biudžeto. „Jei yra Vyriausybės nutarimas, ką ten bepakeisi. Reformos rengėjams reikėjo ieškoti kitų išeičių, kaip taupyti lėšas. Gal nubraukti vieną kitą milijoną, galų gale – sumažinti atlyginimus, o ne uždrausti teikti būtinąją pagalbą, kas yra antikonstituciška“, – svarstė Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys.

  Kad savivaldybių vaidmuo šiame procese ne itin svarbus, pritaria ir doc. dr. Danguolė Jankauskienė, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, reformos klausimais konsultuojanti Sveikatos apsaugos ministerijoje įsteigtame Sveikatos apsaugos reformos biure. Kaip „Šilo aidui“ sakė sveikatos politikos ekspertė, savivaldybės savo atskiros sveikatos politikos formuoti negali, jos nėra savarankiškos spręsti dėl sveikatos politikos stacionaruose  įgyvendinimo. Stacionarų veiklą finansuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kurį administruoja Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. Su teritorinėmis ligonių kasomis sudaroma sutartis sveikatos priežiūros įstaigose (ne savivaldybėse) ir jos privalo vykdyti sutarties įsipareigojimus dėl sveikatos politikos įgyvendinimo, šiuo atveju – dėl trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo, patvirtinto Vyriausybės. Pasak doc. dr.  D. Jankauskienės, savivaldybės yra ligoninių dalininkės, todėl savivaldybių tarybos gali pasisakyti dėl ligoninių struktūros. Tačiau jei jų nuomonė neatitinka sveikatos politikos bendrų patvirtintų nuostatų ir yra pageidavimas teikti daugiau paslaugų nei numatyta baziniame paslaugų krepšelyje, tai finansuoti turėtų pačios savivaldybės, nes savivaldybė negali priversti PSDF iš visų mokesčių mokėtojų lėšų finansuoti savo gyventojų sveikatos priežiūros, kuri nėra numatyta sveikatos politikos teisės aktuose.

  Kreipsis į Prezidentę

  Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „Šilo aidui“ sakė, kad Seime jau dirba nauja darbo grupė. „Mes, naujieji Seimo nariai, rengiame naują nutarimo projektą, su kuriuo kreipsimės į Seimą, Prezidentę ir prašysime, kad ji irgi inicijuotų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad ministro įsakymas būtų pripažintas neteisėtu, nes problemos yra neišspręstos. O pagrindinės problemos tokios, kad greitoji medicinos pagalba, kurią teikia UAB „Ambulansas“, nėra aprūpinta automobiliais, personalu, nėra išspręstas mobilios kuopos, kuri priiminėtų daugiau žmonių, klausimas, taip pat neapsispręsta, kiek žmonių galės priimti Klaipėdos ligoninė, kiek – Tauragės…“ – problemas vardijo Seimo narys. Jo manymu, jei ligoninė būtų uždaryta, pacientų pervežimo paslaugą turėtų teikti valstybinė įmonė ir tik tokiai įmonei gali būti skirtas finansavimas.

  Paklaustas, kaip pats vertina sveikatos apsaugos sistemos reformą, Seimo narys sakė pritariantis, kad kai kurių funkcijų iš tiesų reikėtų atsisakyti: „Jei iš Klaipėdos ar Tauragės atvykstantis gydytojas gauna apie 14-16 tūkst. litų atlyginimą ir ta paslauga yra teikiama keliems žmonėms, aš manau, kad ji yra nereikalinga. Geriau skirti tuos pinigus tam, kad žmogus būtų nugabentas į kitą rajoną. Bet šiaip reformą vertinu neigiamai. Pagyvenęs žmogus, kuris neturi automobilio, negali pats parvažiuoti ir ta paslauga jam nebus garantuota. Tokiu atveju pažeidžiama Konstitucija.“

  Planuojamas susitikimas su Seimo nariais

  Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Gudausko teigimu, buvo imamasi aktyvių veiksmų siekiant, kad reforma nepaliestų Šilalės ligoninės. Ne kartą buvo vykta į Ministeriją, susitikta su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovais. Susitikęs su Seimo nariais, J. Gudauskas aptarė aktualius klausimus, tarp jų ir tai, koks likimas laukia personalo, jei būtų nuspręsta skyrius uždaryti, kad darbuotojai neliktų be pajamų šaltinio.

  Planuojama Šilalės ligoninėje netrukus sulaukti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių vizito, jie galės įvertinti realią situaciją ir numalšinti tarp darbuotojų tvyrančią įtampą, bus aptarti konkretūs veiksmų planai, siekiama susitarti, kad bent nesudėtingos operacijos būtų atliekamos Šilalės ligoninėje ir dėl paprastos traumos netektų važiuoti į Tauragę ar Klaipėdą. Ketinama aptarti ir tai, ar užteks greitosios medicinos pagalbos mašinų ir kiti klausimai.

  Reforma – priemonė pataikavimui žmonėms?

  Savivaldybės vadovus piktina kartais demonstruojamas tuščias politikavimas, kuris ypač atvirai jaučiamas Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymuose spaudoje ir susitikimuose su žmonėmis.

  Rajono meras prisiminė neseniai spaudoje publikuotą Remigijaus Žemaitaičio straipsnį, kuriame šis uždavė retorinį klausimą „Kas suinteresuotas Šilalės ligoninės naikinimu?“. Straipsnyje Seimo narys teigia, jog  rajono politikai nieko nedaro dėl ligoninės išlikimo. „Apmaudu, kai Seimo narys kalba netiesą. Ne kartą kreipėmės į Ministeriją ir dar kreipsimės. Turime vilties, jog Ministerija atsižvelgs į mūsų Savivaldybės tarybos sprendimą, dar ieškosime būdų savo motyvus išdėstyti ir Seime. Jeigu mums pasisektų išlaikyti bendrosios chirurgijos skyrių, be abejo, būtų peržiūrėti ir etatai“, – išreiškė viltį meras A. Ežerskis.

  Administracijos direktorius J. Gudauskas pripažino, kad Seimo nario R. Žemaitaičio kalbose ir veiksmuose vis dar jaučiamas pataikavimas, politikavimas ir balų sau rinkimasis. „Norėčiau priminti jam, kad rinkimai baigėsi, todėl jis turėtų nuspręsti, ar nori Šilalei gero, ar ketina ir toliau politikuoti. Kai skaitau straipsnį, kuriame gerbiamas Seimo narys aiškina, kad J. Gudauskas viena kalbėjo radijo laidoje, o kita daro, ima juokas, juk abu kalbėjome tą patį, kad turi likti dienos chirurgija, o sudėtingos operacijos nebebūtų atliekamos. Tai juokinga, kaip juokinga ir tai, kad susitikime su savivaldybės vadovais Seimo narys sako, kaip gerai, kad mes kovojame už skyriaus išlaikymą, o susitikęs su žmonėmis tvirtina kalbėjęs su rajono valdžia ir ši esą sakė nieko nedarysianti. Jis yra Seimo narys ir turi rodyti sąžiningos politikos pavyzdį. O dabar tik teigia, kad jis kažin kaip stengiasi, o mes nedarome nieko. Jei jau taip rūpinasi, kodėl Seime nepastebima jokios jo iniciatyvos šiuo klausimu ženklų?“ – sakė J. Gudauskas. Anot jo, R. Žemaitaičio pasakymas, kad rajono valdžia nieko nedaro, kad būtų išsaugota ligoninė, yra absoliutus melas. „Vietoje to, kad šmeižtų, Seimo narys turėtų kartu su mumis susėsti ir kalbėtis, spręsti, ką daryti, o ne užsiiminėti kažkokia propaganda“, – įsitikinęs J. Gudauskas.

  Kaip teigia pašnekovai, kol kas ruošiantis restruktūrizacijai klausimų kyla daugiau, nei turima atsakymų. Rajono valdžia kol kas nenuleidžia rankų ir imasi visų įmanomų priemonių pakeisti padarytus sprendimus. Tačiau reformos laikrodis tiksi, skaičiuodamas dienas iki balandžio 1 dienos, kai iš esmės pasikeis ligoninės ir jos darbuotojų gyvenimas.

  6 komentaru

6 Pasisakymu į “Šilalės rajono ligoninė – po sveikatos sistemos reformos buldozeriu”

1. 

   Šilališkis pasisakyta Vasario 9th, 2010 - 14:25

   „Nors mynėme ministerijos slenksčius, aiškaus atsakymo negavome, o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys prasitarė – politinis sprendimas jau padarytas“, – kalbėjo meras.“ – apie kokį jis čia slenksčių mynimą kalba? Buvo atvejis, kai vieną kartą nuvažiavo į Sv. apsaugos ministeriją ir tik paklausė, ar beverta investuoti į Šilalės ligoninę, ar ji dar veiks. Bet kai taip nuolankiai klausė, tai jam nuolankiai ir atsakė, kad jau nebeverta… Taip ir baigėsi Šilalės valdžios „kova“ už ligoninę. O dabar dar drįsta meluoti apie tai, kad mynė ministerijos slenksčius. Tegul pasižiūri į tos pačios Kretingos vadovus, kurie tuntais važinėjo į ministeriją ir visom priemonėm išmušinėjo, kad neuždarinėtų Kretingos ligoninės skyrių. rezultatas – daugiau nei akivaizdus…

2. 

   jo pasisakyta Vasario 17th, 2010 - 13:36

   Maziau reikejo imti kysius,dirbti sazinigai uz gaunama atlyginima kaip visi normalus zmones,o ne gerti kavute ir plepeti telefonu kada uz duru sedi ir laukia ligoniai.Dabar ka tik patys daktarai kalti,kad ja uzdaro,jie nori kuo greiciau atsidaryti privacia ligonine ir plesti pinigus is zmoniu.Tokia Kukstiene dirba net keliose darbuose,tai kaip ji begali normaliai priimti ligoni ir ji apziurejusi gydyti,pati nesenai pasake,kad dvi paras namuose nebuvusi per uzimamus postus.Kaip galima leisti gydytojui dirbti keliose darbuose? Tai va ir turim rezultata…

3. 

   silo aidas pasisakyta Vasario 21st, 2010 - 19:40

   Manau kad Titovo duomenys pasene ir labai klaidingi.Taip zmogus suka savo uodega ,nori pasiteisinti pats.Neteisingai smeizdamas kitus nieko neirodys.Kretingos ligonine jokiu skolu neturi,operacijos ir gimdymai vyksta pilnu tempu,ligonine tvirtai zengia i prieki.Titovas nera buves joje ir nieko nemates. Kova turi buti garbinga, reikia ziureti i savo ligonines rodiklius, daugiau operuoti, tada nereikes juodinti kitu. Abejotinas Titovo reformos supratimas, keistas poziuris yra savo neveiklumo pateisinimas

4. 

   Nuomone pasisakyta Balandžio 13th, 2010 - 19:26

   Ne is sirdies dirbo Silales gydytojai, tai gal ir geriau, kad uzdarys, nes pakliuvus pas juos, o veliau pas Klaipedos ar Taurages gydytojus, taip ir nebera kaltu, kai zmogus pebuvojes dviejuose gydymo istaigose mirsta. Tegul reanimacijoj dirbancios visos patiria tai, ka tenka isgyventi stovinciam uz duru ligonio artimajam ir klausantis, kaip jos apkalbineja ligonio artimuosius, bet nesiima nieko spresti ligonio naudai. Tegul sudega jos visos pragare !!! Atpildas ateina.

5. 

   Bronius pasisakyta Gegužės 28th, 2010 - 20:44

   Tegul silales kysininkai neverkia,visi rajono gyventojai duoda kysius ,aisku kas turi ka duoti !

6. 

   genutė pasisakyta Birželio 4th, 2010 - 19:26

   ar buvo atleistas nors vienas gydytojas tik atleistos slaugytojos ir valytojos,tai tokia restrukturizacija

Komentuoti