• Vieningai stiprinkime savo valstybę

  Paskelbta Naujienos
  Kov 16

  Kovo 11-ąją pilnutėlėje Kultūros centro salėje buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Ta pačia proga Savivaldybės meras Albinas Ežerskis išleido potvarkį, kuriuo paskyrė šešias „Auksinės gilės“ nominacijas.

  Nominantus iš pasiūlytų kandidatų išrinko Nusipelniusių asmenų skatinimo atrankos komisija. Jais tapo: Kornelijus Andrijauskas – už Kaltinėnų ir Šilalės krašto garsinimą, puikiai organizuojamą darbą ir kokybiškas paslaugas bei pasiekimus mokslo ir profesinėje veikloje; Zofija Baranauskienė – už aktyvią, nuoširdžią ir savanorišką veiklą puoselėjant laisvės kovų dalyvių atminimą Šilalės krašte; Jonas Biržiškis – už savo šeimos tradicijas skatinti labdarą, teikti moralinę ir materialinę paramą bei siekį padaryti kitų žmonių gyvenimą prasmingesnį ir šviesesnį;  Jolanta Bučnienė – už liaudies muzikavimo tradicijų puoselėjimą, Šilalės bei Laukuvos vardo garsinimą šalyje ir už jos ribų; Antanas Lingis – už veiklą, kuria suteikiama galimybė šilališkiams neprarasti ryšių su gimtine; Kazys Misius – už nuoseklų Šilalės krašto istorijos tyrinėjimą, gimtinės garsinimą moksliniais straipsniais bei monografijomis. Nominantams taip pat skirta 10 BSI dydžio premija.

  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtųjų metinių paminėjimo iškilmės prasidėjo, kaip tapo įprasta valstybinių švenčių metu, šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jas aukojo parapijos klebonas Stasys Toleikis. Paskui ilga kolona nusitęsė į Kultūros centrą.

  „Daugeliui atmintyje turbūt dar tebėra gyvas per televiziją matytas vaizdas, kai vėlų 1990-ųjų kovo 11-osios vakarą,  paskelbus Nepriklausomybės atkūrimo aktą, Seimo posėdžių salėje pakilo didžiulė trispalvė, paslėpdama iki tol ties prezidiumu kabėjusį LTSR herbą. Ji tiesiog akyse sunaikino buvusios valstybės simbolį“, – tokiu prisiminimu į praeitį  visus nukėlė renginio vedėja, Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Astutė Noreikienė. Į jos retorinius klausimus, kas yra tauta, Tėvynė, kur mes esame ir kur einame, savo trumpa šventine kalba atsakė Savivaldybės meras Albinas Ežerskis. Rajono vadovas prisiminė, jog Lietuvai atkuriant savo Nepriklausomybę teko nueiti nelengvą ir labai atsakingą kelią. Formuoti šalies valdymo struktūras teko, galima sakyti, okupacijos sąlygomis, mūsų krašte tebešeimininkaujant sovietų kariuomenei. Medininkų žudynėmis, Sausio 13-osios atakomis, kai buvo brutaliai žudomi žmonės, bei ekonomine blokada socialistinio lagerio vadai siekė įbauginti mūsų tautą ir visaip trukdyti kurti naują gyvenimą. Tačiau dainuojanti revoliucija nugalėjo, o po 1991-ųjų rugpjūčio pučo Maskvoje Lietuvą pripažino daugelis pasaulio valstybių.

  Pamažu, bet Lietuva kilo. Atsivėrė valstybių sienos, buvo įvestas litas, esame saugūs po NATO skėčiu. Buvimas Europos Sąjungos šalių bendrijoje atvėrė kelią investicijoms, kurių dėka atsirado galimybė pagerinti šalies infrastruktūrą, renovuoti daugybę švietimo, kultūros, medicinos įstaigų. Pagyvėjo pramonė, nemažai investuota į žemės ūkį. Lietuvos paveikslas pasaulio akyse kaskart keitėsi ir gražėjo. Bet vardydamas pasiekimus, meras turėjo drąsos pripažinti, jog  daugelis žmonių šiandien yra nusivylę, matydami per didelį atotrūkį tarp tų, kurie yra susikūrę sau sotų gyvenimą, ir tų, kurie vos suduria galą su galu. Esmine klaida jis įvardijo netikusius įstatymus, kuriais pasinaudota per privatizaciją, kai visų sukurtu turtu pasinaudojo apsukruoliai. Kilus pasaulinei ekonominei krizei, kuri neaplenkė ir mūsų mažos valstybės, didėja nedarbas, o tai stumia žmones į neviltį, skatina emigraciją. Dvasines vertybes vis dažniau keičia pigi popkultūra, laisvo lengvabūdiško gyvenimo propaganda, kurią mielai skleidžia komercinės televizijos. 

  „Visais istorijos tarpsniais būta ir lengvesnių, ir sunkesnių dienų. Visa tai darbšti lietuvių tauta ne kartą pergyveno. Pergyvensime ir šį sunkmetį.  Kad ir vėluodamas, vėl sugrįžo pavasaris, o su atbundančia gamta, sakoma, ir akmuo kruta. Su naujomis jėgomis kibkime į darbus ir statykime savo Lietuvą…“ –  linkėjo susirinkusiesiems meras A. Ežerskis.

  Iškilmėse dalyvavo ilgamečiai savivaldybės bendradarbiavimo partneriai iš Reuterstadt Stavenhagen. Vokiečių delegacijos vadovas, šio miesto meras Bernd Manhne linkėjo, jog Lietuva ir Šilalės kraštas klestėtų, kad žmonės jaustų pasididžiavimą savo Tėvyne. Nuoširdžių sveikinimų ir linkėjimų puokštę padovanojo Europos Parlamento narys, šilališkių bičiulis Zigmantas Balčytis.

  Eidamas daug atsakingesnes pareigas bei nuolat važinėdamas tarp Vilniaus ir Briuselio, europarlamentarui lieka mažiau galimybių tiesiogiai bendrauti su jį rinkusiais šilališkiais, tačiau jo padėjėjas ir toliau teikia teisines konsultacijas, o pats Z. Balčytis savo nuomonę, kokią jis mato Lietuvą, ką  joje reikėtų keisti žmonių gerovės labui, dažnai išsako per spaudą.

  Nuoširdžiai už jų darbų pastebėjimą ir įvertinimą padėkojo „Auksinės gilės“ nominantai. Gėlėmis juos apdovanojo ne tik Savivaldybės vadovai, bet ir draugai, seniūnijų darbuotojai.

  Prasminga, jog šventinį koncertą šilališkiams dovanojo ansamblis „Lietuva“, vadovaujamas Roberto Katinsko.

  Regina Čeidienė

  Dar niekas nekomentavo

Komentuoti