• V. Armonas: „Šilalėje nusikalstamų veikų įvykdoma mažiau nei Tauragėje”

  Paskelbta Naujienos
  Kov 4

  Vita MERKELIENĖ

  Gruodžio 30-ąją Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje darbą pradėjo vyriausiasis prokuroras Vigantas Armonas, iki tol 15 metų vadovavęs Tauragės rajono prokuratūrai. Vyriausiasis prokuroras vis dar pratinasi prie naujos darbo vietos, stengiasi pažinti kolegas, įsigilinti į rajono problemas. Mintimis apie kriminogeninę padėtį Lietuvoje ir Šilalės rajone bei prokuratūros darbą V. Armonas sutiko pasidalinti su „Šilo aido“ skaitytojais.

  Vigantas Armonas gimė ir augo Šilalės rajone, Kaltinėnuose. Baigęs vidurinę mokyklą, buvo pašauktas į karinę tarnybą. Grįžęs iš ten, dirbo Šilalės tarpkolūkinėje statybos organizacijoje, vėliau studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete. Baigęs studijas, nuo 1978 m. pradėjo darbą Tauragės rajono prokuratūroje, kur iš pradžių dirbo stažuotoju, vėliau – tardytoju, o nuo 1994 m. pradėjo eiti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas.

  - Ar skiriasi darbas ir jo tempas Šilalės ir Tauragės prokuratūrose?

  Kadangi Šilalėje dirbu tik du mėnesius, kol kas sunku daryti išvadas. Tačiau pastebėjau, jog Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje gaunama mažiau pareiškimų, skundų, atliekama mažiau ikiteisminių tyrimų nei Tauragėje. Manau, jog tam didelės įtakos turi rajonų geografinė padėtis, nes Tauragės prokuratūros veiklos teritorija apima ne tik Tauragės rajoną, bet ir Pagėgių savivaldybės teritoriją, besiribojančią su Kaliningrado sritimi, kur dažni kontrabandos atvejai. Nereikia pamiršti, jog labai skiriasi rajonų dydis bei gyventojų skaičius, be to, Tauragė yra apskrities centras, kur veikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinys. Dėl šių priežasčių Tauragėje gaunama daugiau pareiškimų, skundų, atliekama daugiau ikiteisminių tyrimų. Šiek tiek skiriasi ir tyrimų pobūdis – Tauragės rajone įvykdoma daugiau sunkių nusikaltimų, pasitaiko nemažai kontrabandos atvejų, (nagrinėjama daug) ūkinių-finansinių bylų. Be to, Šilalės miestas yra daug mažesnis už Tauragę, todėl ir nusikalstamų veikų čia įvykdoma mažiau negu kaimyniniame mieste, ir prokurorų dirba kur kas mažiau nei Tauragėje – tik keturi (Tauragėje – dešimt).

  - Kiek praėjusiais metais Šilalėje pradėta ikiteisminių tyrimų, kiek jų baigta ir kiek atiduota nagrinėti teismui?

  2009 m. Šilalės rajone esančiose dviejose ikiteisminio tyrimo įstaigose – Šilalės rajono policijos komisariate ir Šilalės rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, taip pat prokuratūroje iš viso buvo pradėti 488 ikiteisminiai tyrimai. Dar 703 atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

  Per praėjusius metus į teismą prokurorai perdavė 101 baudžiamąją bylą, 338 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti įvairiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais.

  Daugiausiai ikiteisminių tyrimų pradedama dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dažniausiai – dėl vagysčių, kurios sudaro daugiau nei pusę visų rajone registruojamų nusikalstamų veikų.

  Šilalės rajone retai užfiksuojama atvejų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos. Per 2009 metus dėl šios kategorijos nusikaltimo buvo pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, o nusikalstamų veikų, kurias būtų įvykdžiusi organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, užregistruota nebuvo, taip pat nebuvo užfiksuota kontrabandos atvejų. Pasikėsinimų į Europos Sąjungos lėšas ar jų grobimo atvejų rajone nenustatyta.

  Deja, pasitaikė sukčiavimo atvejų, kai socialiniais darbuotojais prisistatę asmenys apgaulės būdu išviliojo pinigus arba pinigai iš anksto būdavo sumokami už būsimas prekes sukčiams, kurie jokių prekių nėra turėję. Rajono gyventojai turi būti apdairesni, nes sukčių išradingumas yra beribis.

  - Ar daug buvo užfiksuota nusikaltimų, kuriuos įvykdė nepilnamečiai?

  Deja, nepilnamečių nusikalstamumo rodikliai nėra džiuginantys. 2009 metais rajone užregistruotos 37 nusikalstamos veikos, kurias įvykdė 31 nepilnametis, t. y. 22 proc. daugiau nei 2008 metais.

  Reikėtų pažymėti, jog nepilnamečių nusikalstamumą daugiausia įtakoja ryški socialinė diferenciacija, skurdas, nepakankama nepilnamečių priežiūra, tėvų girtavimas. Kita svarbi priežastis – žemo lygio agresyvios, negatyvios masinės kultūros poveikis. Be to, paaugliai sudėtingiau nei suaugusieji sugeba įvertinti savo poelgių padarinius, sunkiai valdo emocijas ir jausmus.

  - Lietuvoje praėjusiais metais nusikalstamumas didėjo, o Latvijoje ir Estijoje – mažėjo. Kaip manote, kas tai lėmė?

  Manau, jog pagrindinė priežastis – ekonominės krizės sukeltos pasekmės, nes, kaip visad būna, sunkmečiu padidėja nusikalstamumas. Tačiau palikime šių valstybių kriminogeninės situacijos analizę bei vertinimus atitinkamų institucijų specialistams ir pasižvalgykime po savo „kiemą“. Šilalės rajone kriminogeninė padėtis nėra bloga. Kaip minėjau pokalbio pradžioje, 2009 metais rajone pradėti 488 ikiteisminiai tyrimai, o 2008 metais buvo pradėta 500 tokių tyrimų. Per 2009 metus buvo išaiškina 61,9 proc. visų nusikalstamų veikų, o 2008-aisiais – 56,3 proc. Taigi galima daryti išvadas, jog per 2009 metus buvo užregistruota mažiau nusikalstamų veikų ir pradėta mažiau ikiteisminių tyrimų, o išaiškinamumas pagerėjo ir buvo žymiai aukštesnis negu bendras nusikalstamumo išaiškinamumas Lietuvoje, kuris praėjusiais metais siekė 44,2 proc.

  O dėl nusikalstamų veikų ištyrimo, tai Šilalės rajonas šiuo atžvilgiu visada buvo vienas iš lyderių Lietuvoje.

  Nei iš Generalinės prokuratūros, nei iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybės pusės Šilalės rajono apylinkės prokuratūrai esminių pastabų dėl darbo kokybės nebuvo pareikšta.

  - Ką manote apie garsųjį Kauno pedofilijos skandalą?

  Norint išsakyti savo nuomonę ar komentuoti, reikia žinoti komentuojamo dalyko esmę, turinį. Aš asmeniškai su pedofilijos skandalo byla nesu susipažinęs, todėl gandų komentuoti negaliu. Neturiu moralinės teisės ir teisinio pagrindo įsijungti į chorą rėksnių, piketavusių prie Generalinės bei Kauno apygardos prokuratūros. Gal neskubėkime burti iš kavos tirščių ir, kaip sakoma, bėgti prieš traukinį. Minėta byla nebaigta, galutinis taškas joje dar nepadėtas.

  - Per pastaruosius metus visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos sistema gerokai sumažėjo. Kaip manote, kodėl? Kokių permainų reikėtų prokuratūros sistemai?

  Visuomenės nuomonė formuojama per žiniasklaidos priemones. Sutinku, prokurorai padaro klaidų ir kritika yra reikalinga. Klaidų neišvengiama, nes prokurorams tenka išties nemažas darbo krūvis. Tačiau kurios institucijos darbe nepasitaiko klaidų?

  Apmaudžiausia, kad žiniasklaida „pasigauna“ kokią rezonansinę bylą ir tuo pagrindu pučiamas labai didelis burbulas, daromos skubotos, neapgalvotos, o dažnai ir subjektyviai kategoriškos išvados apie tam tikros institucijos nesugebėjimą dirbti ir pan.

  Prokurorų manymu, visų pirma turėtų būti keičiamos kai kurios Baudžiamojo proceso kodekso normos. Todėl Generalinė prokuratūra, iš teritorinių prokuratūrų surinkusi pasiūlymus bei juos apibendrinusi, Seimui pateikė visą paketą siūlomų minėto kodekso straipsnių pataisų.

  - Kiek prokurorų dirba Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje? Kaip vertinate naujųjų kolegų darbą?
  Šilalės rajono apylinkės prokuratūra priskiriama prie mažesnių teritorinių prokuratūrų. Joje dirbo penki prokurorai, o vienai prokurorei persikėlus dirbti į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą likome keturiese. Visi dabartiniai Šilalės prokurorai anksčiau yra dirbę policijoje, tardytojais, tyrėjais, todėl, prieš tapdami prokurorais, jie jau turėjo praktinio darbo patirties. Dėl šios priežasties jiems nebuvo sudėtinga perprasti naujo darbo niuansus, subtilybes. Per 4-6 metus (tiek metų dirba Šilalės prokurorai) jie įgavo nemažai šio darbo patirties.

  Esu patenkintas savo jaunųjų kolegų darbu, jų praeitais metais pasiektais rezultatais. Linkiu jiems ištvermės nelengvame darbe, sveikatos ir sėkmes asmeniniame gyvenime. Pasinaudodamas proga, sveikinu visą mūsų prokuratūros kolektyvą su artėjančia Prokuratūros diena.

  Dar niekas nekomentavo

Komentuoti