Darbo birža aktyvios darbo rinkos politikos priemones vykdo įgyvendindama Europos Sąjungos Socialinio fondo finansuojamus projektus. Šiuo metu vykdomi 5 projektai.

Nuo 2008 m. birželio mėnesio pradėtas įgyvendinti didžiausias projektas „Bedarbių užimtumo didinimas“, kurio tikslas – didinti bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų užimtumą, suteikiant jiems galimybes įgyti paklausias darbo rinkoje kvalifikacijas ir įtvirtinti reikalingus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje. Bendra jo vertė – 140 mln. Lt. Projekte dalyvauja Darbo biržoje įregistruoti bedarbiai be profesinio pasirengimo, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar kvalifikaciją. Taipogi baigę profesinės reabilitacijos programą bei įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai. Projektas tęsis iki 2011 gegužės 31 d. Nuo projekto pradžios į veiklas įtraukti 273 darbo ieškantys asmenys.

Į darbo įgūdžių įgijimo priemonę nusiųsti bedarbiai turėjo pačias įvairiausiais profesijas, tokias kaip staliaus, apdailininko, pardavėjo, baldžiaus, medienos apdirbimo staklininko, buhalterio, elektros inžinieriaus, statybos inžinieriaus ir kt.

Bedarbiai pakankamai susidomėję profesinio mokymo programomis – į profesinio mokymo priemonę per visą projekto laikotarpį nusiųsti 195 asmenys. Jie siunčiami mokytis į VšĮ Klaipėdos Darbo rinkos mokymo centrą, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą, VšĮ Respublikinį Energetikų mokymo centrą, Žemaitijos kolegiją, UAB „Antano paslauga“, VšĮ Šilalės mokymo centrą bei Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutą.

Šio projekto metu buvo siunčiama mokytis pagal 20 darbo rinkos profesinio mokymo programų, iš jų galima pažymėti tokias kaip apdailininko, apskaitininko, pardavėjo, padavėjo–barmeno, virėjo–konditerio, suvirintojo, plataus profilio kirpėjo ir t. t.

Nuo 2009 m. spalio mėnesio pradėtas įgyvendinti projektas „Laikinieji darbai”, kurio tikslas – remti asmenų išlikimą darbo rinkoje, sudarant galimybes išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse ir skatinti darbo ieškančių asmenų laikiną užimtumą. Projekto veikla – viešieji darbai. Jame dalyvauja ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką. Minėtas projektas tęsis iki 2012 m. spalio ir jam skiriama 50 mln. Lt. Nuo jo pradžios į viešuosius darbus pasiųsta 80 darbuotojų.

Darbdaviai, norintys įdarbinti jaunus žmones, neturinčius jokios darbo patirties, nuo 2010 metų liepos mėnesio gali pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama ir dalyvauti įgyvendinant projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje”. Projekto tikslas – skatinti jaunimo užimtumą, sudarant galimybes įgyti praktinį įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Šiame projekte gali dalyvauti Darbo biržoje registruoti jauni asmenys iki 29 m. Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, skirtas remti jaunus žmones ir skatinti jų užimtumą darbo rinkoje. Projektas truks iki 2012 metų pabaigos. Projekto veiklos apima darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones. Įgyvendinant projektą į jo veiklas iki rugsėjo pradžios nukreipėme 12 jaunų bedarbių. Bendra projekto vertė – 22 mln. Lt.

2010 metų birželio mėnesį pradėtas įgyvendinti projektas „Parama užimtumui ir mobilumui“. Jo tikslas – didinti ieškančių darbo asmenų konkurencines galimybes darbo rinkoje ir padėti įsitvirtinti joje ar laikinai įsidarbinti. Projektas apima profesinio mokymo, įdarbinimo subsidijuojant, darbo rotacijos ir bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemones. Projektas tęsis iki 2011 m. pabaigos ir jam skiriama daugiau nei 87 mln. Lt. Įgyvendinant projektą planuojama, kad profesinio mokymo programose dalyvaus 92 bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai, kurie įgis kvalifikacijas arba (ir) kompetencijas ir padidins galimybes integruotis į darbo rinką.

Numatoma, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonė daugiau kaip 112 asmenų pradės įsitvirtinti darbo rinkoje ar sudarys sąlygas laikinai įsidarbinti. 15 asmenų pasinaudos darbo rotacijos priemone ir bus laikinai užimti, pakeičiant įmonių darbuotojus. Skatinant bedarbius įsidarbinti darbo vietose, nutolusiose nuo gyvenamosios vietos, kai Šilalės darbo birža negali pasiūlyti bedarbiams tinkamo darbo, planuojama 12 asmenų kompensuoti kelionės išlaidas į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidas.

Darbo birža nuo 2010 metų liepos 15 d. pradėjo vykdyti Europos Sąjungos fondų finansuojamą projektą „Neprarask darbo įgūdžių”, kurio veikla – viešieji darbai.

Projekto tikslas – skatinti bedarbių grįžimą į darbo rinką, palaikant jų darbinius įgūdžius ir sudarant sąlygas užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Projektas tęsis iki 2011 m. lapkričio. Vykdant projektą, bedarbiai dalyvauja savivaldybės patvirtintoje viešųjų darbų programoje. Iki rugsėjo 1 d. pagal šią programą įdarbinta 113 bedarbių.

Rima Sungailienė,

Šilalės darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja

Simona KVEDERYTĖ

2008 metais „Metų mokytojos“ titulą pelniusi Aušrelė Liucija Baublienė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje dirba jau 40 metų. Kaip sako ši lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, aktyvi ji buvo visur ir visada. O tai puikiai įrodo jos potraukis kelionėms, inicijuojami įvairūs projektai, renginiai, darbas su vaikais, jų įtraukimas į daugelį užsiėmimų bei skatinimas veikti.

A. L. Baublienė kilusi iš Šilalės. Ji mokėsi Simono Gaudėšiaus vidurinėje mokykloje. Kadangi visuomet troško būti mokytoja, baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Iš karto po to moteris pradėjo mokyti lietuvių kalbos toje pačioje mokykloje, kurią ir baigė. Kaip sako pati, jos pedagoginėje biografijoje yra gana įdomių etapų. Pavyzdžiui, 14 metų A. L. Baublienė vadovavo turistų būreliui. Jame buvo organizuojamos kelionės, žygiai po buvusias Sovietų Sąjungos žemes. „14 metų neturėjau nei vasaros, nei rudens, nei pavasario atostogų. Nuolat mėnesiui išvykdavome į kalnus, stepes. Žinoma, Lietuvos kraštas taip pat neliko nepažintas. Vėliau kelionių išlaidos tapo labai brangios, todėl šią veiklą teko atidėti į šalį. Tačiau, atsigręžus į praeitį, galiu drąsiai sakyti, kad nesigailiu nieko“, – tikino pedagogė.

Nesunku atspėti, kodėl A. L. Baublienė pasirinko būtent mokytojos profesiją. Jos mama Stefa Statkevičienė taip pat buvo lietuvių kalbos mokytoja, o tėvas Vladas Statkevičius daugelį metų dirbo švietimo skyriuje, ėjo pedagoginio kabineto vedėjo pareigas. Jis taip pat buvo garsus kraštotyrininkas, išvaikščiojęs visą Šilalės rajoną, pažystantis kiekvieną jo kampelį bei įkūręs muziejų. Taigi, potraukį kelionėms, norą judėti, būti aktyviai A. L. Baublienė turbūt paveldėjo iš tėvo. „Per savo nuolatinius darbus užauginau tik vieną dukterį, dabar turiu ir trečioką anūką. Tačiau dukra nepasirinko mano kelio – Kūno kultūros institute baigė kineziterapiją“, – pasakojo mokytoja.

Dabartiniai Aušrinės Liucijos Baublienės auklėtiniai – penktoji laida. „Neseniai įvyko susitikimas ir su mano auklėtinių pirmąja laida, kuri mokyklą baigė prieš 30 metų. Tai mokiniai, kuriuos mokiau dar pati būdama jauna, todėl labai smagu ir miela buvo vėl visus pamatyti. Įdomu ir tai, jog dabar mokau savo buvusių mokinių vaikus. Be to, manau, kad man tikrai sekasi šiuo atžvilgiu – niekuomet neteko turėti blogų mokinių. Taip jau susiklosto, jog jie visi mieli ir geri“, – šypsosi moteris. Ji pasakojo, kad, vos pradėjusi dirbti mokykloje, buvo labai griežta mokiniams. „Sakoma, kad vaikai – tai molis, kurį reikia lipdyti. Būtent tai aš ir norėjau tuomet padaryti. Mat galvojau, kad aš tikrai galiu viską pakeisti, išauklėti juos kaip reikiant. Va todėl ir kildavo konfliktai. Po to, žinoma, supratau, kad reikia su mokiniais pirmiausia tartis, kartais jiems nusileisti, nes aš juk ne visada esu teisi. Na, o vienas iš pačių gražiausių dalykų mokytojo darbe – stebėti, kaip auga vaikai“, – pedagogo patirtimi dalinasi A. Baublienė.

„Manieji auklėtiniai, 3Gc klasė, yra tikrai šaunūs – su jais mes verčiame didžiulius kalnus“, – sako Aušrelė Baublienė. Ji pasakojo, kad jau du kartus kartu jie dalyvavo projekte „Comenius“. Pabuvoję Vokietijoje, paskutinį kartą bendradarbiavo su lenkų, vengrų, turkų mokytojais bei mokiniais. Šiemet planuojama priimti minėtų tautybių svečius ir į Šilalę, pakeliauti su jais po Lietuvą –  aplankyti Nidą, Vilnių, kitus miestus bei, žinoma, aprodyti ir Šilalės rajoną.  „Labai laukiame ir kartu bijome šio vizito. Juk atsakomybė yra didžiulė –  nuo mūsų priklauso, kokius įspūdžius iš Lietuvos svečiai parsiveš į savo šalis“, – sako A. Baublienė. Mokytoja taip pat pasakojo, jog jos klasės mokiniai buvo aktyvūs visuomet, nuo pat penktos klasės. Na, o Europos dienos šventė – dar viena diena, kurią A. Baublienės auklėtiniai labai mėgsta – dalyvauja joje kiekvienais metais. Ši klasė, kartu su savo auklėtoja priešakyje organizuoja ir mokykloje renginius. Pavyzdžiui, jau šešeri metai iš eilės vyksta respublikiniu tapęs kūrybos konkursas „Labas“. Praėjusiais metais šis renginys sulaukė 108 dalyvių iš Pagėgių, Nidos, Jurbarko, Tauragės, Kelmės ir kitų miestų.

Aušrelė Baublienė sako, kad jos klasė jokiu būdu neapsiriboja vien tik veikla mokykloje – jie veikia ir už jos ribų. Mat mėgsta dalyvauti ir įvairiose šalies renginiuose – savo jėgas išbandė konkurse „Mes įdomūs sau ir Europai“. Ten, 3Gc klasė, pateikusi projektą „Skaitanti gatvė“, laimėjo pirmąją vietą.  Taigi, veiklos šiai mokytojai ir mokiniams tikrai netrūksta. „Įvairūs projektai – tai didelis vaikų darbas. Žinoma, kai reikia pagalbos, padeda ir tėvai. Labai remia ir mūsų mokykla. Juk kūrybos sparnai labai greitai gali būti apkirpti neleidus imtis vieno ar kito dalyko. O štai gimnazija toleruoja mūsų veiklą, nedraudžia vykdyti mūsų sugalvotų projektų“, – džiaugiasi veikli bei energijos nestokojanti mokytoja. Kaip A. Baublienė priduria, jos auklėtiniai ir ji tiesiog negali sėdėti vietoje, negali neužsiimti jokia veikla, todėl ir noriai dalyvauja įvairiose projektuose.

Energija trykštanti moteris visuomet randa ir knygų skaitymui. Būtent tuo užsiimti ji skatina ir savo auklėtinius. Šiuo metu Aušrelė Baublienė neatsisako ir kelionių. Vieną kartą pabandžiusi keliauti viena, be vaikų, ji tai daro nuolat. Moteris iki šiol yra aplankiusi tokias valstybes kaip Šveicarija, Vokietija, Kroatija, Italija, Norvegija ir t.t. Pasak jos, kad niekuomet nenorėjo keliauti į šiaurines šalis, tačiau vis dėl to aplankiusi Norvegiją ir Švediją – neapsiriko. A. Baublienę sužavėjo šių valstybių gamta – nuo kalnų, neapsakomo žydrumo ežerų buvo neįmanoma atplėšti akių. Savo senąja kultūra pedagogę taip pat pritrenkė Italija. O štai savo taip mylimame Paryžiuje A. Baublienė buvo net tris kartus. „Su trečioku anūku šiemet keliavome į Disneilendą, Prancūziją. Na, o praėjusiais metais buvome ir Legolende Danijoje bei viename Vokietijos pramogų parke. Tuomet man teko pabuvoti net amerikietiškuose kalneliuose. O aš jų juk niekuomet nemėgau! Tačiau, bekeliaujant su kitais vaikais ir savo anūkui duoklę reikia atiduoti“, – juokiasi mokytoja.

„Didžiausias mano skatintojas ir rėmėjas yra mano vyras. Mano šeima – mano laimė. Esu laimingas žmogus – juk dirbu mėgstamą darbą, turiu puikią šeimą“, – šypsosi Aušrinė Liucija Baublienė.

Saulėtą ir gražų užpraėjusio šeštadienio rytą Šilalėje vyko Tauragės apskrities III seniūnijų sporto žaidynės. Jose dalyvavo sportininkai iš Šilalės, Jurbarko, Tauragės ir Pagėgių savivaldybių. III apskrities seniūnijų sporto žaidynėse Šilalės rajonui atstovavo Pajūrio, Kvėdarnos, Laukuvos ir Šilalės miesto seniūnijų komandos. Jos rungtyniavo moterų, vyrų ir senjorų krepšinio, tinklinio, šaškių, šachmatų, futbolo, stalo teniso, smiginio ir seniūnijų trikovės varžybose.

Krepšinio 3X3 varžybas laimėjo Šilalės miesto seniūnijos moterys: R. Vaškienė, R. Rupšlaukytė ir R. Vaškytė, antros liko Mažonų seniūnijos (Tauragės r.) krepšininkės. Tarp vyrų krepšinio varžybose stipriausi buvo Pagėgių seniūnijos krepšininkai, antrąją vietą užėmė Kvėdarnos seniūnija, trečiąją – Jurbarko miesto seniūnija, tauragiškiai liko ketvirti. Tarp veteranų po atkaklios kovos žaidynių nugalėtojais tapo Šilalės miesto krepšininkai: A. Radavičius, A. Betingis ir G. Grygalis. Antri liko Smalininkų seniūnijos atstovai (Jurbarko sav.), trečioji vieta atiteko Skaudvilės seniūnijai (Tauragės sav.), ketvirtoji – Lumpėnų seniūnijos (Pagėgių sav.) senjorams.

Šilalės miesto stadione varžėsi tinklininkai, kurie žaidė parko tinklinį. Pirmoji vieta atiteko Šilalės miesto tinklininkėms: G. Jurgutienei, S. Zaleskienei ir G. Šlaboševičiūtei. Antros liko pagėgiškės, Jurbarko r. Viešvilės moterims atiteko trečioji vieta. Šiek tiek silpniau sužaidė mūsų rajono vyrų tinklininkų trijulė iš Pajūrio sen. Jie šiose žaidynėse iškovojo antrąją vietą, pirmąją – Pagėgių savivaldybės tinklininkai, trečiąją – jurbarkiškiai, ketvirtąją – Mažonų seniūnijos (Tauragės r.) tinklininkai.

Šaškių varžybose laukuviškiai liko ketvirti, pirmąją vietą išsivežė Pagėgių seniūnijos sportininkai, antrąją – jurbarkiškiai, trečioji vieta atiteko, kaip nekeista, Tauragės miesto seniūnijai. Laukuvos seniūnijos šachmatų meistrai šiose žaidynėse iškovojo antrąją vietą, pirmąją – jurbarkiškiai, trečioji vieta atiteko Tauragės meistrams, ketvirti šį kartą liko Pagėgių seniūnijos atstovai.

Stalo teniso komandoje galėjo žaisti trys sportininkai – du vyrai ir viena moteris. Šios sporto šakos žaidėjai varžėsi Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos sporto salėje. Mūsų rajonui atstovavo Laukuvos seniūnijos tenisininkai: O. O. Jucevičiūtė, P. Vaičiulis, A. Brazauskas, kurie, iškovoję pirmąją vietą, pateko į finalines seniūnijų sporto žaidynes Birštone. Antroji vieta atiteko stalo tenisininkams iš Jurbarko miesto seniūnijos, trečioji – tauragiškiams, o ketvirtoji – Pagėgių seniūnijai.

Smiginio komandą sudarė du vyrai ir viena moteris. Taikliausi buvo viešviliškiai (Jurbarko sav.), antri liko Pagėgių, treti – Tauragės, ketvirti – Šilalės savivaldybių atstovai.

Futbolo rungtyje Šilalei taip pat nepasisekė, jie liko ketvirti. Pirmieji Tauragės miesto futbolininkai, antroji vieta – jurbarkiškiams, treti – Pagėgių savivaldybės sportininkai.

Žaidynėse varžėsi ne tik seniūnijų sporto šakų atstovai, seniūnai taip pat išbandė savo jėgas seniūnų trikovėje. Čia jie dalyvavo baudų metimo, smiginio ir estafetės rungtyse. Šilalės rajono savivaldybei atstovavo net keturi seniūnai: Kvėdarnos seniūnas Rolandas Toleikis, Pajūrio seniūnė Roma Noreikienė, Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Paulikas bei Laukuvos seniūnas Stasys Skalauskas. Jurbarko, Tauragės ir Pagėgių savivaldybėms atstovavo po vieną seniūną. Patarlė „…ir savos sienos padeda“ čia tikrai labai tinka, nes visos prizinės vietos ir atiteko mūsų rajono seniūnams: Kvėdarnos seniūnas R. Toleikis iškovojo pirmąją vietą, antroji vieta atiteko R. Noreikienei, trečioji – Šilalės miesto seniūnui A. Paulikui.

Suskaičiavus geriausius rezultatus, pasiektus septyniose sporto šakose, paaiškėjo, kad Tauragės apskrities III seniūnijų žaidynių čempionais jau trečią kartą iš eilės tampa Šilalės rajono savivaldybės sportininkai, surinkę 124 taškus. Antroji vieta atiteko Jurbarko savivaldybei (108 taškai), trečioji – sportininkams iš Pagėgių (106 taškai), ketvirti liko Tauragės savivaldybės atstovai (96 taškai).

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Gudauskas bei apskrities kūno kultūros ir sporto tarybos sporto klubo „Apskritis“ pirmininkas Petras Valutis nugalėtojams įteikė taures ir medalius, II ir III vietos nugalėtojams – medalius bei diplomus. Apdovanojimams įsigyti pinigų skyrė Lietuvos asociacija „Sportas visiems”.

Finalinėse žaidynėse, kurios vyks 2010 m. rugsėjo 18 d., Šilalės rajonui atstovaus Šilalės miesto moterų ir senjorų krepšinio komandos, Šilalės miesto tinklininkės ir Laukuvos seniūnijos tenisininkai.

Visuotinė krizė neaplenkė ir sporto. Šiais metais savo dalyvavimą finalinėse varžybose turės apmokėti pačios seniūnijos. Mūsų rajono seniūnai yra tikri sporto entuziastai, sugebantys suburti savo bendruomenės sportininkus, ir mes tikrai žinome, kad dėl jų entuziazmo mūsų rajono seniūnijų sportininkai garsins Šilalės rajoną finalinėse varžybose Birštone. Linkime jiems gero finišo!

Gitana Jurgutienė,

Šilalės rajono sporto mokyklos direktorė

„Mokslas – tai ir atradimų džiaugsmas, ir sunkus kasdienis darbas. Bet už jį dosniai atlyginama išmintim – didžiausia ir nesunaikinama vertybe“, – vakar kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama su Mokslo, žinių ir laisvės diena.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, naujus mokslo metus šiemet pradės 22 tūkst. mažiau moksleivių nei pernai. Mokyklą pradės lankyti 29 tūkstančiai pirmokėlių.

Rudeniškai žvarbų, tačiau saulėtą rytą mokiniai, mokytojai ir tėveliai rinkosi į rajono mokyklas. Mokiniai lankėsi bažnyčiose ir dalyvavo Rugsėjo pirmosios šventės minėjimuose mokyklose.

Į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos kiemą iškilminga eisena dvyliktokai lydėjo mažuosius pirmokėlius į naują jų gyvenimo ir žinių kelią, didelės atsakomybės, įvairių rūpesčių bei užduočių kupiną pradžią. Sugiedoję Lietuvos himną, šiltais plojimais gimnazistai ir mokytojai pasveikino iš Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos atkeliavusius mokinius. Visokeriopos sėkmės prasidėjus naujiesiems mokslo metams linkėjo gimnazijos direktorė Danutė Jurkšaitienė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Gudauskas. Jis, linkėdamas saugių kelionių į mokyklą, gimnazijos direktorei įteikė raktus nuo naujojo geltonojo mokyklinio autobusiuko. Po šventės gimnazijoje visi išskubėjo į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos abiturientai, vedami pirmokėlių, kaip prieš dvylika metų buvo vedami patys, iš Šv. Mišių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje skubėjo į gimnazijos kiemelį, kur juos sveikino Šilalės rajono savivaldybės meras Albinas Ežerskis. Jis pedagogams ir mokiniams palinkėjo savitarpio supratimo, sėkmės ir gerų mokymosi rezultatų. Gimnazijos direktorius Vincas Jurgaitis susirinkusiems papasakojo, kad šioje gimnazijoje nuo šių metų nebebus naudojamos popierinės pažymių knygelės, mat jas pakeitė elektroniniai dienynai. Parapijos klebonas  Virgilijus Pocius priminė, kaip svarbu už kiekvieną artimą jausti atsakomybę, kaip palaikyti juos sunkią akimirką. Laukuvos seniūnijos seniūnas Stasys Skalauskas abiturientams linkėjo gauti daug dešimtukų ir „šimtukų“.

Upynos Stasio Girėno vidurinėje mokykloje pirmasis skambutis nuskambėjo trims pirmokėliams, kurie nedrąsiai žengė mokyklos koridoriais. Juos pasitiko pirmoji mokytoja A. Šulekauskienė. Ši Rugsėjo 1-oji ypatinga ir dvidešimčiai abiturientų. Jiems ši šventė paskutinioji – dvyliktoji. Tai tarsi startas į jų kuriamų vilčių ir svajonių išsipildymą.

Šventė visą mokyklos bendruomenę bendrai maldai subūrė Upynos miestelio bažnyčioje. Vėliau renginys persikėlė į Upynos kultūros namus, kuriuose skambėjo tautinė giesmė bei vyresniųjų klasių mokinių dainos.

Maloniais sveikinimo žodžiais mokinius ir jų tėvelius pasitiko mokyklos direktorius R. Užumeckas. Rajono tarybos narys gydytojas A. Kuncius, Upynos parapijos klebonas bei miestelio seniūnė visiems linkėjo sėkmės, susikaupimo ir gražių akimirkų mokykloje.

„Mes, žemiau pasirašę Šilalės gimnazijos I ir II laidų auklėtiniai, prašome leisti Šilalės Simono Gaudėšiaus vidurinei mokyklai atkurti gimnaziją. Prieš 50 metų mes baigėme Šilalės gimnaziją, kuri Lietuvos okupacijos metais buvo reorganizuota į vidurinę mokyklą. Atkūrus Lietuvai Nepriklausomybę, pats geriausias laikas sugrąžinti tai, kas atimta. Šilalės Simono Gaudėšiaus vidurinė mokykla tęsia garbingas buvusios Šilalės gimnazijos tradicijas, todėl yra verta vadintis gimnazija“, – tokį kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Švietimo ministeriją ir Šilalės rajono savivaldybę surašė 30 I ir II laidos abiturientų, susirinkusių į susitikimą 1994 metų vasarą.

Idėja rado atgarsį ir mokyklos bendruomenės narių širdyse, juolab, kad tuo metu, pirmaisiais Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos metais, žmonės degė troškimu atkurti tikrąsias tautiškas vertybes, o viena jų buvo lietuviška mokykla. Graži buvo idėja ugdyti motyvuotus, turinčius aiškų tikslą jaunus žmones, jau pats žodis „gimnazija“ buvo jaudinantis ir įpareigojantis. Gal daugeliui ne visiškai aiškus buvo pats gimnazijos atkūrimo mechanizmas, bet visa mokyklos bendruomenė susitelkė, kiekvienas stengėsi įnešti savo indėlį į šio tikslo siekimą. Dabartiniai gimnazijos mokytojai gerai prisimena tuos posėdžius ir pasitarimus, ilgus vakarus ir nemigo naktis, kuriant kiekvieno mokomojo dalyko programą, vykimą į Švietimo ir mokslo ministeriją konsultuotis dėl jų tinkamumo, bendravimą su gausiomis komisijomis iš ministerijos ir dar daug nesuskaičiuojamų darbų darbelių. Kiek buvo jaudulio, kaip stengėsi mokiniai, jų tėvai – kad tik pavyktų, kad tik pavyktų…

Ir pavyko – 1996 metais Šilalės Simono Gaudėšiaus vidurinei mokyklai buvo leista atidaryti pirmąsias realinio ir humanitarinio profilio gimnazijos klases. Pamenu, kokie orūs kostiumuoti vaikinai ir susikaupusios merginos ėjo laikyti stojamųjų egzaminų, kaip jaudinosi mokytojai, paruošę jiems rimtas užduotis. Ir toliau visus ketverius metus tas stojamųjų ir keliamųjų egzaminų jaudulys, galutinio rezultato laukimas gyveno mokinių, tėvų, mokytojų širdyse. Ir vėl komisijos, vertintojai, testai mokiniams ir pagaliau sprendimas – suteikti mokyklai realinio ir humanitarinio profilio gimnazijos statusą.

2000 metų rugsėjo 1 d. – svarbus posūkis mokyklos istorijoje. Praėjo 10 metų nuo tos dienos. Reformų ir permainų vėjai pakeitė ir pačią gimnazijos koncepciją – šiandien rajono centre ar miestelyje įsikūrusi gimnazija savo ugdymo programomis ir jai keliamais reikalavimais nesiskiria nuo paprastos vidurinės mokyklos. Tačiau Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje tie praėję 10 metų neužgesino tos išskirtinumo dvasios, noro dirbti gerai, pasiryžimo tobulėti.

Tad kokie mes sutinkame gražų Gimnazijos gimtadienį?

Labai didžiuojuosi savo kolegomis mokytojais, kurie geba ne tik kvalifikuotai perteikti mokiniams savo žinias, bet moko vaikus gyventi sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, padeda suvokti gyvenimo vertybes, atskleisti savo talentus ir gebėjimus, daro mokinių gyvenimą įdomesnį ir turiningesnį. Projektai, akcijos, konkursai, olimpiados, varžybos, kelionės po Lietuvą ir užsienio šalis, šventės ir įdomi kasdienybė – ar įmanoma išvardinti visas veiklas, į kurias vedini savo mokiniais eina gimnazijos mokytojai. Juos gali sutikti visur – vykdančius projektus prie Norvegijos fiordų, ir Šilalės turgelyje, prie Eifelio bokšto, ir organizuojančius renginį miesto bibliotekoje, dainuojančius džiazo festivalyje, ir renkančius šiukšles Šilalės pušyne.

O mūsų mokiniai? Kai žiūriu į juos ir matau jų darbus, labai neteisingas atrodo dažnai girdimas pasakymas, kad vaikai šiais laikais blogi. Mūsų vaikai tikrai geri. Ar gali būti blogas vaikas, tvarkantis apleistus kapus, glostantis vienišo pagyvenusio žmogaus petį ir vaišinantis jį savo iškeptu pyragu? Arba praskaidrinantis tėvų paliktų vaikų pasaulį savo nuoširdžiu žodžiu, bendra daina? O kiek rajoninių ir šalies olimpiadų nugalėtojų, sporto varžybų prizininkų, dainininkų ir šokėjų konkursų laimėtojų, puikių skaitovų, menininkų veža į gimnaziją savo iškovotus prizus ir padėkos raštus, kiek gerų mokinių džiugina savo šauniais pasiekimais mokytojus ir tėvus.

Per šį dešimtmetį gimnazija siekė kurti savitą vidinę aplinką, kuri yra svarbi jos nariams, jų veiklai bei tarpusavio santykiams, stiprinti esminių vertybių sistemą, kurti gerą mikroklimatą.

Manau, kad tai yra svarbiausia gimnazijos įvaizdžio dalis. Ir nesvarbu, kad jos sienos gražios tik iš išorės, kad vidus labai laukia statybininkų rankų, – čia gyvena gera dvasia. Gimnazijos bendruomenė labai tikisi, kad iki 2012 metų, kol bus įgyvendintas gimnazijos reorganizavimo planas, atsiras lėšų visos gimnazijos remontui, kad bus sudarytos visapusiškai palankios sąlygos mokinių ir mokytojų darbui.

Mielieji gimnazistai, mokytojai, personalo darbuotojai, nuoširdžiai sveikinu visus su Gimnazijos 10-uoju gimtadieniu. Linkiu, kad kiekvieną dieną atverdami jos duris didžiuotumėtės, kad ateinate mokytis ir dirbti į įstaigą, ant kurios fasado puikuojasi užrašas „Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija“.

Danutė Jurkšaitienė,

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorė

Paskutinį rugpjūčio penktadienį Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius bei Šilalės rajono švietimo centras, ugdymo įstaigų vadovus, mokyklų metodinių tarybų pirmininkus pakvietė į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinę mokyklą, į rudens pasitarimą „Mokykla, mokytojas: svarbiausia – gebėjimas keistis“.

Pasitarime taip pat dalyvavo Šilalės rajono mero pavaduotoja Vera Macienė, administracijos direktorius Jonas Gudauskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskait, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius dr. Albinas Bagdonas.

Visi dalyviai pirmiausia turėjo galimybę apžiūrėti surengtą parodą „Mokytojo laisvalaikio darbai“. Džiugino, kad pedagogai atranda laisvo laiko savo pomėgiams: rankdarbiams, keramikai, pynimui iš vytelių, tapybai, audimui.

Renginį pradėję būsimieji pirmokėliai, gal kiek nedrąsiai, bet labai nuoširdžiai deklamavo eilėraštukus apie mokyklą ir pirmąjį skambutį.

Gražiais žodžiais pasitarimo dalyvius pasveikino V. Macienė. Ji pasidžiaugė, kad nė viena mokyklėlė neužsidarė. Visiems linkėjo sugebėjimo būti geriems, pastebėti kiekvieną vaiką ir kiekvieną mokytoją, nebijoti jų pagirti. Akcentavo gerų santykių tarp mokyklos vadovų ir mokytojų svarbą.

J. Gudauskas pasidžiaugė pagal galimybes gražėjančiomis mokyklomis, linkėjo visiems daugiau optimizmo, šypsenų ir tarpusavio susiklausymo.

R. Kuzminskaitė susirinkusius supažindino su 2010-2011 mokslo metų prioritetais. Tai yra – išlaisvintas kūrybiškumas, saugus ir sveikas vaikas, savarankiška ir atsakinga mokykla, o bendras tikslas – kiekvieno vaiko sėkmė. Mokykloje turi būti matomas ir vertinamas kiekvieno vaiko individualus pasiekimas.

Dr. A. Bagdonas mokytoją įvardino kaip mokymosi skatintoją ir linkėjo jiems kuo įvairesnių mokinių, kad mokymo procesas būtų kuo spalvingesnis. Nudžiugino žinia, kad mokykloms ruošiami spec. psichologai.

Savo mintimis ir patirtimi pasidalino Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Viktorija Dragūnienė. Ji pasidžiaugė, kad gimnazijos mokytojai ugdymo procese tikslingai naudoja aktyvaus mokymo metodus. Gimnazija jau ne pirmus metus naudoja virtualią mokymosi aplinką, kuri ypač naudinga savarankiškam mokymuisi, mokytojai gali bendrauti su mokiniais ir jų tėvais diskusijų forumuose, mokiniai gali atlikti savarankiškas užduotis, mokytojai – jas įvertinti.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aušrelė Baublienė ir jos auklėtiniai diskutavo tema „Mūsų gyvenimo būdas – aktyvūs, pilietiški, ieškantys“. Svarbu, kad į mokyklą būtų einama noriai, kad čia skleistųsi asmenybė, kad moksleiviai atrastų save. Iniciatyvos skatinimas yra svarbus mokinių ugdymo procesas. Mokytoja papasakojo apie vykdomus projektus ir akcentavo, kad mokiniai skiria daugiausia laiko ir energijos tiems projektams, kurie yra susiję su realiomis gyvenimo situacijomis, turi aiškius tikslus bei uždavinius ir yra vykdomi su bendraamžiais iš kitos mokyklos ar šalies.

Ir vis dėlto daugiausia tą dieną buvo išsakyta palinkėjimų: kantrybės, susiklausymo, gebėjimo keistis.

Tad dar kartą su Rugsėjo pirmąja, mokytojai ir mokiniai! Įsiklausykite vieni į kitus ir mokykitės vieni iš kitų. Tegul mokykloje praleisti metai palieka tik pačius gražiausius prisiminimus.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Šilalės rajone yra renkamos gražiausiai sutvarkytos sodybos. Kiekviena seniūnija pasiūlo vieną, dvi ar tris sodybas, kurias apžiūrėję komisijos nariai sprendžia, kuri iš jų gražiausia.

Gražiausiai tvarkomos sodybos vertinimo komisiją sudaro: Vladas Letukas, savivaldybės tarybos narys, komisijos pirmininkas, Antanas Kažukauskas, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, komisijos pirmininko pavaduotojas, Virginija Bukauskienė, savivaldybės administracijos ekologė, Teresė Jankauskienė, savivaldybės mero patarėja, Adelė Noreikienė, savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos žemės ūkio specialistė (2009 m. konkurso prizininkė), Stasys Skalauskas, Laukuvos seniūnas, Stasė Erciuvienė, Lietuvos žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai Šilalėje, Jūratė Ciparienė, LŽŪKT Šilalės rajono konsultavimo biuro vadovė, taip pat seniūnijų, kuriose vyksta gražiausiai tvarkomų sodybų apžiūra, seniūnai.

Kaip sakė komisijos pirmininko pavaduotojas Antanas Kažukauskas, šis konkursas Šilalės rajone vyksta nuo 1996 m. „Tokie konkursai labai reikalingi, jie skatina žmones tvarkyti savo sodybų aplinkas. Kitus reikia tik pastūmėti, pagirti, pasakyti gražų žodį, skirti simbolinį prizą. Mes jau daug metų vertiname sodybas ir matome, kaip gražėja mūsų rajonas. Žmonės kitaip mąsto, keičiasi jų įpročiai, visi nori gyventi kuo gražiau. Dar prisideda ir tam tikras konkurencijos jausmas − jei jau vienas kaimynas puošia aplinką, tai ir kitas negali atsilikti. Tai − kaimyninis pavydas ir konkuravimas gerąja prasme“, – kalbėjo A. Kažukauskas.

„Šilalės rajone yra daug gražiai tvarkomų sodybų. Nemažas ir seniūnų indėlis. Jie stengiasi paraginti žmones, kad šie nebūtų apsileidę, tvarkytųsi savo aplinką. Kitos seniūnijos netgi pačios organizuoja gražiausių sodybų rinkimus, o po to laimėtojus siunčia į rajoną. Džiugu, kad šiame konkurse dalyvauja visos seniūnijos, išskyrus miesto“, – pasakojo A. Kažukauskas.

2008 m. birželio mėnesį buvo išleistas naujas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymas. Jame numatyta, kad turi būti renkamos ne vien gražiausios, bet ir geriausiai tvarkomos sodybos, ūkininkų sodybos ir kaimo gyvenamosios vietovės. Šis konkursas vyksta visoje Lietuvoje. Jo tikslas − skatinti kaimo gyventojus gražinti savo gyvenamųjų namų aplinkas.

Turbūt daug kam atrodo, kad vertinimo komisijos darbas paprastas ir lengvas, tačiau iš tiesų taip nėra. Komisija turi atsižvelgti į daugelį kriterijų, kurie yra skirtingi sodyboms, ūkininko sodyboms ir kaimo gyvenamajai vietovei. Žinoma, nemažai yra ir bendrų reikalavimų. Komisijos nariai vertina atskirų sodybos elementų, pastatų, sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų ir kt. išdėstymą. Turi būti atsižvelgiama į sodybos originalumą, svarbu, ar joje yra pavėsinių, vandens telkinių, šulinių. Aplinka taip pat turi būti švari, žiūrima, kaip ir kur laikomos buitinės atliekos, mėšlas, srutos. Labai svarbu ir augalijos įvairovė, sodo, daržo ar gėlyno sutvarkymas. Čia pateikti tik keli kriterijai iš daugybės, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinimo komisijos nariams.

Šiais metais gražiausiai tvarkomų sodybų nustatymo komisijai iš Pajūrio seniūnijos yra pasiūlyta P. ir S. Šerpyčių bei L. ir J. Valaičių sodybos, iš Palentinio seniūnijos − V. ir A. Galkontų sodyba, iš Laukuvos seniūnijos − A. ir R. Rimkų, V. Stašinskienės bei L. ir A. Gestautų sodybos, iš Žadeikių seniūnijos – L. Gedmintienės, I. ir A. Būdvyčių, R. ir F. Žymančių sodybos, iš Bilionių seniūnijos – A. ir L. Dacių bei D. ir R. Kaminskių sodybos, iš Kaltinėnų seniūnijos – L. ir I. Bambalų sodyba, iš Upynos seniūnijos – R. Krompalcienės bei A. Jurgaičio sodybos, iš Traksėdžio seniūnijos – D. ir R. Petrošių bei I. ir J. Urbonų sodybos, iš Šilalės kaimiškosios seniūnijos – J. ir A. Ramonų, A. ir K. Juškų bei Z. ir J. Klimbių sodybos, iš Bijotų seniūnijos – D. ir R. Kavaliauskų, V. ir R. Bertašių bei V. ir E. Dobilų sodybos, iš Didkiemio seniūnijos – Z. Poškienės bei V. ir A. Stragauskų sodybos, iš Tenenių seniūnijos – V. ir S. Kaulių sodyba, iš Kvėdarnos seniūnijos – V. ir G. Galdikų bei A. ir V. Prišmantų sodybos.

Neseniai Šilalės parapijos tikintieji sulaukė naujų kunigų. Šiuo metu, kaip niekuomet anksčiau, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje tiek daug aptarnaujančių kunigų nebuvo. Rugpjūčio 22 d. Šv. Mišias aukojo naujai į parapiją atkeltas klebonas kan. dr. Algis Genutis, anksčiau dirbęs Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu. Kartu su juo atvyko diakonas J. Palubinskas, vikaras V. Tamašauskas. Interviu „Šilalės žinioms“ mielai sutiko duoti kan. A. Genutis.

 − Esate kilęs iš Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos, Stročių kaimo. Kas turėjo įtakos Jūsų profesijos pasirinkimui: tėvai, parapijos kunigas? Ar neteko suabejoti savo pasirinkimu?

− Taip, mano tėviškė Stročių kaimas. Tėvai – Stanislava ir Jonas Genučiai. Šeimoje augau aš ir sesuo. Berods, mano pasirinkimui tėvai įtakos neturėjo, aš jau 16 metų žinojau, kuo norėsiu būti. Jau 27 metai esu šiame kelyje, bet nė karto neteko gailėtis. Negalėčiau teigti, kad kunigo kelias – lengvas pasirinkimas, bet sakyčiau – prasmingas, reikalingas bažnyčiai, žmonėms. Artimų ryšių su parapijos kunigu nepalaikiau, žinoma, pažinojau kunigą Juozapą Šukį. Išskirtinių nemalonumų tuo metu, kai stojau į Kauno kunigų seminariją, neturėjau, galbūt kiti nemalonumų dėl savo pasirinkimo turėjo daugiau. Kunigo kelias nėra lengvas, bet prasmingas, žmonėms, tautai reikalingas. Per daugelį metų nesu nei karto savo pasirinkimu suabejojęs.

− Vienam Palangos laikraščio žurnalistui teigėte, kad galite tik Dievui dėkoti už laiką, išbūtą Palangoje. Kas slypi šiame pasakyme?

−Neprisimenu, ar aš taip sakiau, bet jeigu taip, tai turėjau mintyse Palangos parapiją. Iš darbo šioje parapijoje liko šviesių prisiminimų. Į Palangą atvyksta žmonių iš visos Lietuvos. Teko bendrauti su įvairiais žmonėmis. Pavyko suburti miesto ir bažnytinę bendruomenes. Vyko įsimintinas bažnyčios šimtmetis. Sekėsi spręsti ir ūkinius klausimus: pavyko sutvarkyti bažnyčios stogą, uždengėme vario skarda, atrestauravau Marijos paveikslą, turintį XVII amžiaus išliekamąją istorinę vertę.

−Gal dar ir nespėjote susipažinti su mūsų parapija, bet galbūt jau spėjote numatyti pirmuosius darbus?

−Kunigas, atvykęs į naują parapiją, negali skubėti, nes skubėdamas gali padaryti klaidų. Pirmas įspūdis apie parapiją – neblogas. Visapusiškai susipažinti su parapija dar nespėjau, bet pirmoji pažintis leidžia daryti išvadą, jog parapija – gyva. Vėliau planuosiu darbus, kuriuos reikės atlikti. Manau, kad reikėtų suremontuoti „Carito“ pastatą. Norint vykdyti karitatyvinę veiklą, reikėtų suburti daugiau savanorių, norinčių dirbti „Carite“.

−Kas dažnai lankosi Šv. Mišiose, pastebi, kad jose dalyvauja vyresnio amžiaus žmonės? Kaip galvojate įtraukti jaunimą?

−Žinau, kad Šilalėje veikia skautų ir ateitininkų organizacijos. Rugsėjo mėnesį susitiksiu su jų vadovais, tikybos mokytojais ir aptarsime, kaip pagyvinti ir įtraukti jaunimą į bažnytinį gyvenimą. Dirbant Palangoje, bažnyčią lankė daug gražaus jaunimo, tikiuosi, kad ir Šilalėje pavyks rasti bendrą kalbą su jais. Kasmet gražus būrys jaunimo ruošiami Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui. Jie ir galėtų tapti potencialiais bažnyčios lankytojais, tarnautojais. Tik negalima taikyti prievartos.

−Kai kuriems tėveliams kyla pagrįstų klausimų dėl vaikų paruošimo Pirmajai Komunijai: vienose vyskupijose vaikai privalo lankyti pasiruošimo pamokėles metus, o kitose užtenka lankyti tikybos pamokas. Kas šią tvarką nustato?

−Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) priėmė nutarimą, kad ruošti vaikus Pirmajai Komunijai reikia atskirai nuo tikybos pamokų. LVK nustatė tvarką, jog jaunuolius vienerius metus reikia ruošti aktyviajai parapijinei katechezei, kad jie suvoktų krikščioniško gyvenimo tiesas. Mokykloje per tikybos pamokas perduodama doktrina. Ruošiant vaikučius Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui, parapijų kunigai negali išradinėti jokios kitos tvarkos nei numatyta. Gali būti, kad kai kuriose mažose parapijose nesusidaro reikiamas skaičius vaikų arba parapija neturi patalpų kur ruošti vaikus. Tvarka vienoda visoje Lietuvoje, čia kunigai negali spręsti kitaip.

−Septynerius metus vadovavote Telšių kunigų seminarijai. Esate apsigynęs bažnytinės teisės daktaro laipsnį. Kur savo patirtį pritaikote šiandien praktikoje?

−Taip, 1997−2003 m. dirbau Telšių kunigų seminarijos rektoriumi. Tuomet padidėjo ir besimokančių klierikų. Po beveik dešimties kunigystės metų buvau pasiųstas į Romą mokytis, ten įgijau bažnytinės teisės daktaro laipsnį. Dabar be sakramentinio darbo parapijoje dar dėstau studentams Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir Klaipėdos universitete katechetams. Pavyksta pritaikyti ir teisines žinias. Prie kiekvienos vyskupijos yra bažnytinis tribunolas. Jis pripažįsta bažnytinės santuokas problemas. Žinoma, tai negali būti masiškai pripažįstama. Yra tik keletas faktorių, kurie leidžia pripažinti santuoką negaliojančia: santuoka sudaryta prievartos būdu, nesuvokiant santuokos tikslų, nepakankama asmenybės branda. Telšių vyskupijos bažnytiniam teismui priėmus sprendimą, jį dar turi patvirtinti Kauno archivyskupijos bažnytinis tribunolas. Tik tuomet santuoka tampa negaliojanti. Per metus Telšių bažnytiniame teisme tokių negaliojančių santuokų pripažįstama apie 10−15, bet tai nereiškia, kad kiekvienos skyrybos gali būti pripažįstamos kaip negaliojanti bažnytinė santuoka.

Naudodamasis proga perduodu linkėjimus visiems parapijiečiams ir laikraščio „Šilalės žinios“ skaitytojams.

−Dėkoju už pokalbį.

Neseniai pasibaigusiame Europos jaunučių iki 16 metų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Galbūt ne visi žino, kad Lietuvos garbę gynė ir šilališkis Gedučio Kukujevo auklėtinis Lukas Lekavičius. Praėjusį penktadienį šį Europos vicečempioną pagerbė savivaldybės vadovai.

„Maniau, jog pro duris įžengs aukštas, tvirto sudėjimo vaikinas,“ – spausdama Lukui ranką, kalbėjo savivaldybės mero pavaduotoja Vera Macienė.

Iš tiesų nė nepagalvotum, kad šis, šiemet vienuoliktoje klasėje, Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, mokslus krimsiantis vyrukas, net ir būdamas nedidelio ūgio, su krepšinio kamuoliu gali išdarinėti stebuklus. Nepagalvotų tie, kurie nematė Luko žaidžiančio dar Šilalėje, G. Kukujevo vaikinų komandoje. Jis buvo komandos variklis, sumaniai vedęs ją į pergales. Kai pernai Šilalėje svečiavęsis Kauno Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos treneris Arūnas Visockas per vienas varžybas pamatė Luką žaidžiant, nedvejodamas pakvietė jį treniruotis šioje garsioje jaunųjų krepšininkų kalvėje. Tėvams jauniausiojo sūnaus apsisprendimas žaisti ir tęsti mokslus Kaune tikriausiai šoko nesukėlė, nes du vyresnieji Luko broliai − Linas ir Aurimas − irgi pasirinko krepšininkų kelią.

Luko treneriui A. Visockui, beje, buvusiam garsiojo „Žalgirio“ krepšininkui, buvo patikėta burti jaunučių komandą Europos čempionatui. Jos sudėtyje, be abejo, buvo ir L. Lekavičius. Tačiau likimo ironija – likus kelioms savaitėms iki čempionato pradžios, vaikinui lūžo kairė ranka, o šis krepšininkas yra kairiarankis. Ar gali būti didesnis apmaudas, kai tiek išlieta prakaito per treniruotes, o išvyka tolsta lyg miražas? Treneris G. Kukujevas į Šilalę grįžusį savo auklėtinį ramino: esi dar jaunas, bus tų varžybų, tik saugok sveikatą. Bet Lukas, matyt, giliai širdyje tikėjo, kad ranka sugis greičiau nei prognozuoja gydytojai. Taip ir atsitiko. Prieš pat išvyką jie nuėmė nuo rankos gipsą, tačiau vaikinas dar abejojo, ar treneris patikės, jog ilgokai nesitreniravęs krepšininkas bus naudingas komandai. Patikėjo. Lukas išvyko į Juodkalniją, kur Baro mieste vyko atkaklios dvikovos. Treneris rizikavo, tačiau kitos išeities ir nebuvo, nes Lukas buvo komandos įžaidėjas, dažniausiai rungtynes pradėdavęs starto penkete.

Sporto aistruoliai gerai žino, kad mūsų rinktinė nesėkmingai pradėjo varžybas pogrupyje, tačiau pateko į kitą etapą, o vėliau ir į atkrintamąsias varžybas. Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė nelauktai vieno taško skirtumu nugalėjo varžybų šeimininkę, Juodkalnijos komandą, kuri iki tol nebuvo patyrusi nė vieno pralaimėjimo. Juodkalniečiai verkė, o mūsiškiai šoko džiaugsmo šokį. Pusfinalyje lietuviai sutriuškino turkus (80:65) ir pasiekė finalą! Deja, jame vaikinams nepasisekė, nugalėjo Kroatijos komanda. Pogrupio varžybose šiai komandai buvo pralaimėta tik po atkaklios dvikovos, o finalas – nepavyko. Skaudus pralaimėjimas rezultatu 52:80 taip paveikė jaunuosius žaidėjus, kad net kabinant garbingus sidabro medalius jų veidai buvo gana rūškani. O juk jie – Europos vicečempionai! Jie aplenkė tokių šalių rinktines kaip Prancūzija, Turkija, Italija, Serbija, Graikija ir kt. Ir tik kai Lietuvoje rinktinė garbingai buvo sutikta, kai pasipylė sveikinimai, žaidėjų veidai nušvito.

„Jūs šaunuoliai. Ačiū, Lukai, kad garsini Lietuvą ir Šilalės kraštą“, − įteikdami kuklų atminimo prizą bei Padėkos raštą, linkėjo mero pavaduotoja V. Macienė ir administracijos direktorius Jonas Gudauskas. Jie taip pat perdavė ir nuoširdžius Šilalės rajono savivaldybės mero Albino Ežerskio sveikinimus, kadangi dėl tarnybinių reikalų priėmime dalyvauti jis negalėjo. Padėkos raštu ir atminimo prizu apdovanotas ir G. Kukujevas. Sveikatos, nepatirti traumų krepšininkui ir jo treneriui linkėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė. Šiltame priėmime, kuriame dalyvavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kėbla bei Sporto mokyklos direktorė Gitana Jurgutienė, kalbėta ne tik apie pasibaigusį čempionatą, bet buvo brėžiamos gairės ir apie rajono sporto vystymo perspektyvą.

Regina Čeidienė

Praėjusį sekmadienį Šilalės parapijos tikintieji iš pat ryto skubėjo į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Tądien žmonės rinkosi ne tik pasimelsti, bet ir susitikti su naujaisiais Šilalės parapijos kunigais.

Telšių vyskupo Jono Borutos sprendimu iš Palangos parapijos į Šilalę buvo perkelti klebonas Algis Genutis ir kunigas vikaras Vytautas Tamašauskas. Būtent jie pakeitė į Šilutę išvykusius ir iki tol Šilalės bažnyčioje kunigavusius Stasį Toleikį ir Kęstutį Motiejaitį.

Sekmadienio rytas Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje prasidėjo naujojo kunigo vikaro V. Tamašausko aukojamomis Šv. Mišiomis. Jis šilališkiams pasakė turiningą pamokslą, susijusį su tos dienos Šv. Rašto skaitiniais ir Evangelija. O vidurdienį vyko naujojo kunigo A. Genučio sutikimas. Naujasis kunigas Šv. Mišias laikė už Šilalės parapiją, taip pat buvo prisimintas gėdingas Molotovo–Ribentropo paktas. Per Šv. Mišias naujasis kunigas prisistatė. A. Genutis pasakojo, kad per 27 kunigavimo metus jam teko kunigauti įvairiose Telšių vyskupijos parapijose. Vienu metu jis net buvo paskirtas Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi. A. Genutis penkerius metus studijavo Romoje, kur įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. Jam taip pat suteiktas kanauninko titulas. Prieš ateinant į Šilalę, A. Genutis septynerius metus dirbo kunigu klebonu Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kunigas nepamiršo ir savo pagalbininkų, buvo pristatytas kunigas vikaras V. Tamašauskas, diakonas J. Palubinskas ir Šilalėje dar liekantis dirbti kunigas M. Alekna.

Šilališkius sužavėjo naujojo kunigo A. Genučio nuoširdžiai aukojamos Šv. Mišios, gražus jo giedojimas, bei gilus įsijautimas į Šv. Mišių auką. Darniai ir gražiai giedojo Šilalės bažnyčios choras, vadovaujamas maestro Antano Kazlausko.

Pasibaigus Šv. Mišioms, naująjį kunigą A. Genutį ir jo pagalbininką V. Tamašauską sveikino Šilalės pastoracinė taryba, choristai, Šilalės rajono savivaldybės meras A. Ežerskis, jo pavaduotoja V. Macienė. Po sveikinimų susirinkusieji bažnyčioje dar galėjo pasiklausyti Kauno muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės ir pianistės Beatos Vingraitės koncerto. Pačius gražiausius eilių posmus apie Lietuvą, jos skaudžią praeitį deklamavo Kauno lėlių teatro aktorė Liucija Zorubaitė.

Koncertas baigėsi gražiai sugiedota „Ave Marija“ ir nuotaikingu „Ilgiausių metų“, kuris buvo skirtas naujiems, į Šilalę atvykusiems, kunigams.